Ką apie vėjo energetiką privalo žinoti kiekvienas? Situacija ir tendencijos (2)
Tęsiame savo straipsnių ciklą. Šiandien trumpai apžvelgsime vėjo energetikos situaciją įvairiuose pasaulio regionuose. Antroji dalis: Situacija ir tendencijos.
LIETUVA
Įstojus į Europos sąjungą, vėjo energetika pradėjo plėtotis itin intensyviai, ir pakankamai greitai tapo svarbia Lietuvos energetikos sistemos dalimi: dabar mūsų šalyje yra 116 vėjo jėgainių, kurios pagamina 559 tūkst. GWh elektros energijos, kas sudaro 6 proc. kasmet visos šalies suvartojamos elektros energijos (spalio – vasario mėnesiais daugiau už vidurkį, šiltuoju metų laiku – mažiau) [24] (4 pav.). Jeigu visus Lietuvos vėjo parkus laikytume vienu gamintoju, tai gautume, jog jis yra 4 pagal pagaminamos energijos kiekį Lietuvoje. [23]
Tačiau pastaruosius kelerius metus ypač sparčiai augęs sektorius pernai pasiekė 500 MW suminės galios kvotos „lubas“. Aukcionuose išdalyti visi sausumos vėjo jėgainių statybos leidimai, kuriuos buvo numatyta išduoti iki 2020 metų. Laukdami sprendimų dėl naujojo vėjo energetikos plėtros etapo investuotojai pradeda analizuoti jūrinės energetikos potencialą.
Šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi ES iki 2020 m. ne mažiau kaip 23 proc. sunaudojamos elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių išteklių. Daugiausia elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje jau dabar pagamina vėjo elektrinės – daugiau nei 40 procentų. Hidroelektrinės pagamina 36 proc., likusią dalį – biokuro, saulės ir biodujų jėgainės. [3]
JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS
Augantis JAV nacionalinis susidomėjimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagrįstas ekonominiais, aplinkos ir saugumo klausimais bei verslininkų interesais. Istoriškai, didesnis vidaus atsinaujinančių energijos išteklių išsivystymas susidūrė su daug kliūčių, pirmiausiai susietų su kaina, reguliavimu ir finansavimu, tačiau atsinaujinančių energijos technologijų ekonomika tapo vis patrauklesnė, tiek dideliems tiek mažesniems investitoriams. Tradiciškai, atsinaujinančios energijos projektai yra finansuojami, naudojant ilgalaikius, pastovios kainos energijos kontraktus, vadinamus energijos pirkimo sutartimis (power purchase agreements – PPAs).
PPA struktūroje, numatyta, kad supirkėjai randa būdą panaudoti federalinį mokesčio kreditą, kartu su bendrapartneriu. Tačiau, reikšminga inovacija įvyksta finansuojant atsinaujinančios energijos projektą, kadangi JAV elektros rinka plečiasi, ir nauji investuotojai įeina į rinką. [1]
2014 m. pabaigoje JAV vėjo jėgainės generavo 4,4 proc. šalies pagaminamos energijos, jos užėmė antrąją vieta pasaulyje pagal instaliuotą galia (65877 MW). JAV energetikos departamentas numato, kad 2030 m. net 20 % elektros energijos gamins vėjo jėgainės.[1]
KINIJA
2009 metais gruodžio 22–ąją (Xinhua) Pekine – Kinijos aukščiausias įstatymų leidžiamasis organas antradienį aptarė įsakymą, kuris įpareigoja elektros tiekimo kompanijas nupirkti atsinaujinančios energijos generatorius. Valstybinis Pekino Tarybos energijos skyrius vyriausybė ir reguliavimo agentūr turi prižiūrėti šį pirkimą. Pagal projektą, valstybinis Tarybos energijos skyrius, susijungęs su valstybine reguliavimo agentūra ir valstybiniai Tarybos finansų skyriai, turi „nustatyti AEI elektros energijos dalį bendroje elektros energijos gamyboje, tam tikram laikotarpiui“. Nacionalinio atsinaujinančios energijos išsivystymo plano, išleisto 2007 m., tikslas padidinti atsinaujinančių išteklių vartojimą 15 procentų nuo bendros energijos vartojimo iki 2020, tokiu būdu mažinant šiltnamio efektą sukeliantį dujų emisiją ir skatinti atsinaujinantį ekonominį vystymąsi.
Pagal minėtąjį planą, Kinija 2020 m. numatė turėti 100 000 MW instaliuotos vėjo jėgainių suminės galios, statydama po 8 000 MW kasmet. [1] Tačiau jau 2014 m. pabaigoje iš esmės pasiekė šį užsibrėžimą, kadangi bendra energijos generacijos galia iš vėjo jėgainių pasiekė 96370 MW.[21]
EUROPOS SĄJUNGA
Kai kuriose šalyse, pvz., Danijoje, net 23 % elektros energijos pagaminama vėjo jėgainėse. Ypač vėjuotose vietose (pvz., Vokietijoje prie Magdeburgo) įrengiamos ištisos „vėjo plantacijos “. Danijoje alternatyvioji energetika yra saikingai skatinama, dotuojant įrengimų montavimą ir mokant išmokas už pagamintą energijos kiekį, todėl AE plėtra vyksta sklandžiai. Vėjo energetikos plėtra Danijoje sąlygojo šiuo metu vykdomą projektą „Edison“, kuriame numatyta, galimybė panaudoti elektromobilių baterijas kaip tarpinę talpyklą kintamo vėjo generuojamai energijai.
2009 metais Vokietijoje priimta AEI įstatymo (Erneuerbare–Energien–Gesetz, ar EEG) pataisa, kurioje numatytas lengvatinių tarifų planas, skatinantis AEI vystymąsi. Pataisos galutinis tikslas didinti AEI gaminamos energijos kiekį. 2009, Rugsėjo 21 dieną, Vokietijoje patvirtintas 40 Šiaurės jūros ir Baltijos jūros vėjo parkų planas. Pasak Vokietijos ministerijos iki 2030 metų ši vėjo jėgainių zona turėtų pagaminti apie 12 000 MW. Plane numatyta, iki 2020 metų, padvigubinti dabartinės gaminamos vėjo energijos kiekį iki 12%.[1] Šiuo metu, 2015 m. vasario duomenimis bendra vėjo jėgainių galia siekia daugiau kaip 128,8 GW, apie 8 GW generuoja jūrinės jėgainės. Taigi, esant stabiliam vidutiniam metiniam vėjo greičiui, ES patenkina apie 10,2% bendro elektros energijos poreikio toliau tolsta nuo iškastinio kuro jėgainių. [22]
Informaciją parengė: Vilniaus universiteto Jaunųjų energetikų klubas
Henrikas Vaickus
