Energetikos sektoriaus karjeros prespektyvos. Pokalbis su Romu Švedu ir Daliumi Misiūnu
Vilniaus universiteto Jaunųjų energetikų klubas jau trečius metus organizuoja projektą „Darbuotojas vienai dienai“. Šio projekto metu studentams yra sudaroma galimybė pabūti įvairiose energetikos įmonėse, atlikti trumpą “šešėliavimo” praktiką ir pamatyti kaip vyksta atitinkamo specialisto darbo diena.
Kokios yra karjeros energetikos sektoriuje perspektyvos? Kokias savybes reikia turėti norint dirbti šiame sektoriuje? Kokios naudos atneša tokie projektai kaip „Darbuotojas vienai dienai“? Apie visa tai kalbėjomės su ESPOO konvencijos vykdomojo komiteto nariu ir nepriklausomu ekspertu Romu Švedu, bei su „Lietuvos energija“, UAB valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi dr. Daliumi Misiūnu.
Iš pirmo žvilgsnio energetika atrodo tarsi vien tik inžinerinių specialybių veiklos sritis, tačiau, manome, kad reikėtų akcentuoti, jog energetikos sektoriuje vyksta pokyčiai ir šioje srityje vis didesnę reikšmę įgyja kitokių specialybių studentai ir darbuotojai. Ką manote apie tokius pokyčius?
Romas Švedas: Manau pokyčiai yra tokie, kad energetika yra absoliučiausiai strateginę reikšmę valstybės gyvenime turintis sektorius. Nuo energetikos gerovės ir energetikos sektoriaus tinkamo, sklandaus ir efektyvaus darbo iš esmės priklauso dauguma kitų valstybės gyvenimo sričių. t.y. valstybės energetinis saugumas tiesiogiai koreliuoja su nacionaliniu saugumu, ekonominiu saugumu, aplinkosauga, transportu, mūsų visos duomenų bazėmis. Jei pabandytume įsivaizduoti visą savo gyvenimą be energijos, tai manau, kad vienu žodžiu galėtume pasakyti, kad šiomis dienomis jis būtų praktiškai paralyžuotas. Taigi energetikos sektorius turi išskirtinę svarbą ir strateginę reikšmę. O pokyčiai yra tokie, kad sektorius labai keičiasi. Keičiasi energijos generavimo šaltiniai, energijos tiekimo sistemos. Taigi energetikos sektorius nuolatos išgyvena su inovacijomis susijusius pokyčius. Energija pradedama generuoti praktiškai kiekviename kieme, kiekviename name, energijos tiekėju tampa ir vartotojas. Dėl šios priežasties ypatingą reikšmę įgauna tinklai – tiek skirstomieji, tiek perdavimo. Dėl to reikalingos išskirtinės inžinerinės žinios, reikia žinoti visas naujausias technologijas ir jas pritaikyti Lietuvoje. Kodėl? Tam, kad mes išliktume konkurencingi. Apibendrinant galima sakyti, jog tai išskirtinę strateginę reikšmę turintis sektorius, išgyvenantis nuolatinius pokyčius. Dėl to energetikos sektoriaus svarba yra absoliučiai aiški.
Dalius Misiūnas: Būti tik labai siauros srities mechanikos specialistu , pavyzdžiui, išmanyti slėginius vamzdynus, šiandien tikrai nebepakanka. Tie patys žmonės prižiūri ir katilus, ir automatiką, dirba ir su kompiuteriais, programine įranga, net su finansiniais skaičiais, valdo projektus. Tokiu būdu darbuotojai ugdo labai platų įgūdžių spektrą ir yra visiškai normalu, kad mes iš jų to tikimės. Daug kas energetikoje jau dabar kalba, kad ateityje tapsime ir duomenų, ir IT verslu, nes šios sritys persipina. Kuo daugiau sričių energetikos specialistas išmanys, tuo geriau. Tikėtina, kad vienoje jų jis bus labiau įsigilinęs ir tai bus kertinė kompetencija, kurią neišvengiamai reikės susieti ir su kitomis sritimis.
Kokios perspektyvos jaunam žmogui yra energetikos srityje?
Romas Švedas: Perspektyvos yra didžiulės, nes keičiasi energetikos sektoriaus generavimo būdai, nuolat yra kuriamos naujos technologijos. Mums jas reikia integruoti, nuolatos žinoti visas naujoves. Pats visas sektorius turi būti labai arti vartotojo. Vartotojas tampa ne tik vartotoju, bet ir tiekėju. Taigi, tas ryšys tarp energetikos sektoriaus ir vartotojo turi tapti tampresniu ir išmanesniu. Tai yra vienas pagrindinių iššūkių, to ryšio suskaitmeninimas, kad jis vyktų aiškiai, užtikrintai ir be jokios abejonės, susijęs su naujomis technologijomis, ryšio tarp energijos sektoriaus bei vartotojo–gamintojo užtikrinimui. Dėl to perspektyva yra labai didžiulė. Tam, žinoma, reikia įvairių sričių žinovų, jaunimo. Tiek fizikos, inžinerijos, elektronikos žinovų. Energetika tai nėra vien elektros šaltinų generavimas., tai yra ir taupymas, ir efektyvumo didinimas, ir energijos generavimas iš naujų šaltinių, ir sistemos veikimo užtikrinimas. Kadangi vartotojai taps gamintojais, sistemos palaikymas taps svarbiausia dalimi. Tad perspektyvos yra didžiulės, ypač tinklo stiprinimo kontekste. Mes, žinoma, kalbame ne vien apie elektros gamybą, bet ir apie vis populiarėjančias suskystintas gamtines dujas. Auga jų panaudojimo galimybės, yra steigiami žydrieji koridoriai, kuriuose transportas skatinamas jas naudoti. Kaip žinia, gali būti ir autobusai, ir sunkusis transportas varomi tiesiogiai, ne suspaustomis, bet suskystintomis gamtinėmis dujomis. Panašiai auga ir kita nauja banga – elektromobiliai. Reikia užtikrinti jiems stoteles, tinklus, planavimus. Tad perspektyvos nusimato labai didžiulės, o ypač jaunimui.
Dalius Misiūnas: Manyčiau, kad perspektyvos yra labai geros. Profesija, o tiksliau taip, kaip ją suvokėme prieš keletą metų, tampa vis mažiau aktuali, nes pasaulis sparčiai keičiasi. Sakyčiau, kad šiais laikais ją būtų galima įvardinti kaip įgūdžių rinkinį, kurio reikia, jog būtum konkurencingas ir sėkmingas darbo rinkoje. Pagal savo organizacijos patirtį matome, kad energetika yra populiari, sulaukianti susidomėjimo. Ypač regionuose. Apskritai, esame vertinami kaip stabilus, patikimas darbdavys. Mūsų organizacijoje galima augti vertikaliai, t.y. užimant vis aukštesnę poziciją, taip pat suteikiame galimybių ir horizontaliai karjerai, kai žmogus, keisdamas sritį, juda organizacijoje. Per metus maždaug šimtas žmonių pakyla karjeros laipteliais ir nemaža dalis tai padaro būtent horizontaliai keisdami veiklos pobūdį.
Kodėl svarbu būtent jaunimui įsidarbinti energetikos srityje?
Dalius Misiūnas: Ketvirtosios pramonės revoliucijos paskatinta energetika taip pat žengia į naują pokyčių etapą, kuris keičia sektoriaus veidą iš esmės. Jų pagrindu kuriama švaresnė, efektyvesnė, labiau į klientą ir jo poreikius orientuota energetika. Įvairios inovacijos neabejotinai yra svarbiausia energetikos pažangos varomoji jėga. Tad energetikos sektoriui reikalingi jauni talentai, kurie šioje srityje kurs proveržį, ieškos inovatyvių sprendimų ir pan.
Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus norintis dirbti energetikos srityje?
Dalius Misiūnas: Manau, kad tai būtų ne specifiškai energetiko, o jauno profesionalo portretas. Tokio, kuris pasižymi plačiu įgūdžių profiliu ir atsiremdamas į tai, kas sekasi, tobulina savo silpnąsias vietas, kaupia patirtį ir tai daro drąsiai. Nereikėtų savęs įsprausti tik į tam tikrų įgūdžių rėmus. Be to, reikėtų išvengti, kad vienų ar kitų įgūdžių neturėjimas trukdytų siekti karjeros.
Ar tokie projektai kaip “Darbuotojas vienai dienai” naudingi?
Romas Švedas: Projektą „Darbuotojas vienai dienai“ vertinu, kaip labai naudingą. Kadangi tai daro studentai, tai išvis labai sveikintina, nes tikroji patirtis yra sukuriama tiesiogiai, o ne per vadovėlius. Jūs jau pasirinkote energetiką, jau einate tuo keliu, tačiau reikia plėsti energetika besidominčių žmonių ratą. Darbas įmonėje yra labai gerai, pabuvimas, pamatymas, ryšio užmezgimas. Tačiau mano nuomone, tai ką jūs darote, reikia daryti nuo mokyklos. Taip pat galime pasinaudoti užsienio šalių praktika. Yra problema: kaip įmonė turi susirasti studentą arba studentas įmonę. Tam reikėtų virtualios platformos, kurios pagrindu visa tai būtų daroma. Visi Lietuvos energetikos studentai turėtų turėti bendrą platformą internete, kurios dėka galėtų ieškoti praktikos arba darbo įmonėse. tai nėra dviračio išradimas. Tokia praktika galioja Jungtinė Karalystėje. Tad kviečiu VU JEK, kad ši praktika būtų nevienadienė, bet pereitų į kažką platesnio.
Dalius Misiūnas: Be abejo, tokie projektai yra labai naudingi. Pamenu, kad studijuodamas nebuvau tikras, ką veiksiu toliau karjeros prasme. Tuo metu programų, padedančių iš arčiau susipažinti su profesijos perspektyvomis, buvo mažai. Dabar studijuojantys turi nepalyginamai daugiau galimybių įsitraukti į projektus, kurie padeda suprasti, kokia kryptimi galima pasukti savo karjerą, kokius reikalingus įgūdžius reikėtų patobulinti ir pan.
Kam jie naudingesni: įmonei ar studentui?
Dalius Misiūnas: Manyčiau, kad nauda yra abipusė. Studentai projekto metu turi galimybę susipažinti su energetikos organizacijų veikla iš arčiau, išbandyti energetikos specialistų darbą. Tuo tarpu įmonėms tai yra proga susipažinti su potencialiais ateities darbuotojais.
Kada pradėjote domėtis energetika, kas paskatino siekti karjeros šioje srityje?
Romas Švedas: Į energetiką aš atėjau iš tarptautinių santykių, nes su energetika mane suvedė likimas. Didžiąją dalį laiko dirbau diplomatinėje tarnyboje, kuravau ekonominius klausimus: prekybą, transportą ir energetiką. Kuomet aš dirbau užsienio reikalų ministerijoje, ekonominių ryšių bei saugumo departamentuose, buvau pakviestas prisijungti prie energetikos ministerijos komandos dėl savo tarptautinių ryšių patirties. Tuo metu mano pagrindinė patirtis buvo dėl derybų su „Gazprom’u“ dujų kainos, 3 energetikos paketo įgyvendinimo, Lietuvos atstovavimo Europos sąjungos institucijose ir elektros jungčių su kitomis valstybėmis projektų. Tad mano patirtis yra daugiau per tarptautinę prizmę.
Dalius Misiūnas: energetika ir technologijos domino nuo vaikystės, dėl to pasirinkimas studijuoti inžineriją KTU buvo natūralus. Nors studijų, o vėliau doktorantūros metu daugiau dėmesio skyriau automatikai ir vamzdynų sistemoms, energetikos niekuomet nepamiršau. Prieš 10 metų grįžęs iš Švedijos ir Australijos viską pradėjau nuo nulio – įsidarbinau inžinieriumi konsultacinėje įmonėje. Paskui tapau projektų vadovu, dar vėliau – padalinio vadovu. Atsiradus galimybei, pakeičiau kryptį ir perėjau dirbti į verslo konsultacijų sritį vienoje iš „didžiojo ketverto“ konsultacinių bendrovių. Pernelyg nuo inžinerijos nenutolau, nes dirbau su transporto, energetikos ir kitais infrastruktūros projektais. Po kelerių metų pasitaikė proga pasukti į energetikos sektorių, kai jame vyko pertvarkos. Dirbau „Vakarų skirstomuosiuose tinkluose“, vėliau kuriant „Lesto“, neilgai trukus ėmiau eiti generalinio direktoriaus „Lietuvos energijos gamyboje“ pareigas. O prieš ketverius metus tapau „Lietuvos energija“ grupės valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi.
Dėkojame už pokalbį.
