Žiemos naujienos energetikos sektoriuje

Pavasariui prasidėjus, VU Jaunųjų energetikų klubas paruošė praėjusios žiemos įvykių energetikoje apibendrinimą.

Gruodis

:2024 m. gruodžio 12 d. Žygimantas Vaičiūnas sugrįžo į energetikos ministro pareigas. Tikimasi, kad jo vadovavimas skatins šalies atsinaujinančios energijos iniciatyvas, ypač susijusias su saulės fotovoltinės (PV) energijos plėtra, prisidedant prie Europos atsinaujinančios energijos tikslų įgyvendinimo. Taip pat ministerijos kanslere tapo Rasa Kiūdytė, viceministru paskirtas Arnoldas Pikžirnis.

Reaguodama į tokius incidentus kaip Estijos ir Suomijos jungiančio elektros kabelio Estlink 2 pažeidimas, Lietuva bendradarbiavo su Lenkija ir kitomis Baltijos valstybėmis siekdama užtikrinti energetinės infrastruktūros saugumą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė bendrų tinklų operatorių pastangų svarbą palaikant ir remontuojant atsijungusią sistemą. Taip pat vyko diskusijos dėl Europos Sąjungos finansavimo šiems tikslams užtikrinti.

Ruošiantis Baltijos regiono atsijungimui nuo sovietmečio laikų elektros tinklo, bendrai naudojamo su Rusija ir Baltarusija, 2025 m. vasarį Lietuva sustiprino saugumą aplink savo elektros jungtį su Lenkija. Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas paskelbė apie viešosios saugumo tarnybos pareigūnų pajėgų dislokavimą siekiant apsaugoti šią svarbią infrastruktūrą.

Gruodžio 20 d. pasirašyta humanitarinės pagalbos Ukrainai sutartis su Ignalinos AE dėl įrangos dovanojimo. Parama tęsiama bendradarbiaujant su „Ambergrid“, „Litgrid“, Vilniaus šilumos tinklais ir kitomis įmonėmis.

Sausis:

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susitiko su Ukrainos ambasadoriumi Petro Beshta aptarti pagalbos projektų Ukrainai. Pasirašytos keturios sutartys, skirtos Ukrainos energetikos sektoriui paremti, kurių bendra vertė – 1,5 mln. eurų, dar šešios sutartys derinamos. Be to, Lietuva skirs 5 mln. eurų saulės elektrinių su energijos kaupimo sistemomis įrengimui Ukrainos ligoninėse ir kritinės infrastruktūros objektuose. Ministras pabrėžė Lietuvos tvirtą paramą Ukrainai, siekiant padėti atkurti ir modernizuoti energetikos sistemą. Nuo karo pradžios Lietuvos parama Ukrainos energetikos sektoriui jau viršija 67 mln. eurų.

Dėl nutrūkusio dujų tiekimo buvo drastiškai suprastėjusi energetikos situacija Moldovoje. Ukrainai nutraukus sutartį su Rusija, pritrūko kuro pagrindinei Padniestrės elektrinei, kuri elektrą teikė ir kaimynei Moldovai. Dujų tiekimo pabaigos dieną Padniestrėje nuo šildymo buvo atjungta 131 mokykla, 147 vaikų darželiai ir 130 administracinių pastatų.

Alytaus sinchroninio kompensatoriaus stotyje pradėjo veikti antrasis iš trijų Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ įrengiamų sinchroninių kompensatorių. Sinchroniniai kompensatoriai leidžia Baltijos šalims pasiruošti savarankiškam elektros dažnio valdymui. Jie suteikia elektros sistemai inerciją, užtikrina tinklo įtampos stabilumą ir prisideda prie energetikos sistemos saugumo.

Vasaris:

Siekdamos užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, Lietuva, Latvija ir Estija vasario 8-9 dienomis atsijungė nuo Rusijos bei sėkmingai prisijungė prie kontinentinės Europos tinklų. Energetikos ministro Ž. Vaičiūno žodžiais – „dabar žengiame į naują etapą – tokį, kuriame kursime šviesią, stiprią, saugią ir energetiškai laisvą ateitį”.Kontinentinės Europos sinchroninė zona yra viena didžiausių pasaulyje, joje elektra tiekiama daugiau nei 400 mln. vartotojų 26 šalyse. Sinchronizacija su kontinentine Europa užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros sistemų valdymą ir padidins viso regiono energetinį saugumą.

Kinija mažina subsidijas atsinaujinančiai energetikai po rekordinio saulės ir vėjo energijos augimo. 2024 m. įrengta saulės energijos galia padidėjo 45 %, pasiekdama 887 GW – šešis kartus daugiau nei JAV. Šalis pasiekė savo 2030 m. tikslą šešeriais metais anksčiau. Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (NDRC) paskelbė apie „rinkos principais pagrįstus“ pokyčius, nes atsinaujinančios energijos gamybos sąnaudos smarkiai sumažėjo. Nuo birželio nauji projektai bus finansuojami per rinkos kainų konkurso sistemą. Tikimasi, kad kainos gyventojams nesikeis, tačiau mažesnės subsidijos gali apsunkinti saulės energetikos sektorių, kuriame jau vyksta kainų kritimas ir mažesnių gamintojų bankrotai.

ES rugsėjį pradės bendrą vandenilio pirkimą, vėliau – kritinius mineralus ir dujas Europos Sąjunga rugsėjį pradės bendrą vandenilio pirkimo platformą, o vėliau seks kritinių mineralų pirkimai, galbūt trečiąjį ketvirtį, pranešė trys ES šaltiniai. Dujų pirkimas bus paskutinis, tačiau tiksli data dar nenustatyta. Ši iniciatyva siekia sujungti pirkimo užsakymus, kad ES turėtų didesnę derybinę galią įsigyjant svarbius mineralus, reikalingus žaliajai pertvarkai, kurių rinka yra neskaidri ir dominuojama Kinijos.