Vertikalūs miškai kaip ateities miesto vizija
Dalinamės straipsniu iš VU Jaunųjų energetikų klubo žurnalo „Progressus“.
Visą žurnalą rasite čia https://bit.ly/ProgressusJEK
Prognozuojama, kad iki 2030 m. daugiau nei du trečdaliai žmonių gyvens miestuose (Jungtinių Tautų „Pasaulio miestų ataskaita 2016“). Kyla klausimas – kaip užtikrinti patogų žmonių gyvenimą ir taip tankiai apgyvendintuose miestuose? Kaip tai įgyvendinti klimato kaitos akivaizdoje? Italijos architektų komanda Stefano Boeri Architetti siūlo tokį variantą – plėsti gyvenamąsias vietas ne į šonus, bet į aukštį. Skamba kaip utopija? Tačiau tai jau yra virtę realybe. 2014 m. spalį Milane, Italijoje, pasauliui buvo pristatyti du gyvenamieji pastatai, vadinami „Vertikaliuoju mišku“ (it. Bosco Verticale). 111 ir 76 metrų aukščio (26 ir 18 aukštų) namai bendrai turi virš 900 medžių, 5 tūkst. krūmų ir 11 tūkst. daugiamečių augalų. Šis augalijos kiekis yra ekvivalentus esančiam viename hektare miško.
Aplinkosauga
Lyginant su įprastais dangoraižiais, Bosco Verticale turi ne vieną pranašumą. Tokie medžių kupini dangoraižiai padeda net ir tankiai apgyvendintuose miestuose nepamiršti švaraus oro svarbos. Bosco Verticale augalai mažina smogą mieste – sugeria iš miesto ateinantį anglies dioksidą ir pagamina deguonį. Tai sumažina dujų, kurios prisideda prie globalinio atšilimo, kiekį. Manoma, kad su daugiau nei 90 rūšių, pastatų biologinė įvairovė į miestą pritrauks naujų paukščių ir vabzdžių rūšių. Nemažai paukščių jau atskrenda čia susukti lizdo. Pastato augmenija taip pat apsaugo gyventojus nuo saulės spindulių bei blokuoja stiprius vėjo gūsius. Negana to, augalija gelbsti gyventojus nuo triukšmo taršos ir pirmuosius aukštus – nuo dulkių iš gatvės. Beje, pastatai patys apsirūpina elektros energija, gamindami ją iš saulės elementų.
Pasiruošimas
Projektas pareikalavo nemažai pastangų, siekiant visa tai realizuoti techniškai. Norint užtikrinti, kad medžiai nenuvirs nuo vėjo gūsių, dizainas buvo išbandytas vėjo tunelyje. Projekto metu botanikai ir sodininkai dirbo kartu su inžinieriais, nes reikėjo žinoti, kad pastato struktūra atlaikys augalų pridėtą krūvį. Projekto architektūros botanikė Laura Gatti taip pat atliko 3 metus trukusį vietinių augalų tyrimą – jo tikslas buvo nustatyti, kurios rūšys išgyventų bokštų sąlygas. Ir, žinoma, po pastatymo augalams reikėjo nuolatinės priežiūros. Tą atlieka arboristai, kurie, panašiai kaip ir dangoraižių langų plovėjai, kyla ir leidžiasi pastato sienomis, apžiūrėdami ir apkarpydami augmeniją.
Pripažinimas
2012 m. balandžio 11 dieną vienas iš pastatų buvo panaudotas kaip laikina meno galerija ir buvo atvertas visuomenei kaip Milano madų savaitės meno parodos dalis. Paroda buvo išdėstyta pirmajame aukšte, 3 aukšto bute bei terasoje, esančioje 22 aukšte. Apsilankyti buvo galima dėvint apsaugos šalmą. Pastatai tikrai neliko nepastebėti. 2014 metais Bosco Verticale laimėjo Tarptautinį dangoraižių apdovanojimą (the International Highrise Award) – prestižinį tarptautinį konkursą, organizuojamą kas dvejus metus ir skirtą pagerbti neseniai išdygusių bent 100 metrų aukščio pastatų meistriškumą. Šis pastatų komplektas Aukštų pastatų ir miesto gyvenviečių Tarybos (Council on Tall Buildings and Urban Habitat) buvo išrinktas Geriausiu aukštu 2015 metų pastatu.
Žinoma, kol kas tokie pavyzdžiai tėra vienetai ir juose įkurtų butų kainos tikrai nėra įkandamos daugeliui. Visgi – tai pradžia. Smagu matyti, jog žaluma gali būti laikoma ne tik dizaino komponentu. Galbūt netolimoje ateityje tokių pastatų bus galima matyti ir aplink mus? Galbūt taip atrodys ateities miestai?
